Suzuki metodas

Suzuki ugdymas grindžiamas dr. Shinichi Suzuki ugdymo filosofija, kurios esminės nuostatos atitinka demokratinius bei humanistinius Lietuvos mokyklos principus. Suzuki filosofijos pagrindas yra tikėjimas, kad kiekvieno vaiko sugebėjimai ir talentas gali būti išugdomi, jeigu yra tam sukurta derama aplinka ir tikslingas ugdymas. Šis metodas remiasi unikaliu ir esminiu principu – kiekvienas vaikas gali išmokti groti. Šio metodo tikslas yra visapusiškai ugdyti kiekvieno vaiko potencialą, asmenybę. Suzuki metodas pasaulyje žinomas ir kaip Talentų lavinimo arba Motinos kalbos metodas.

“Lengviausia vaiko trūkumus ir ydas suversti prigimčiai, charakateriui.  Atvirkščiai – dešimties ir daugiau metų atkaklios treniruotės gali iškelti puikiausius vaiko būdo bruožus. Jei tik jis ar ji labai noriai stengiasi, per dešimt metų gali būti išugdyta koks tik nori sugebėjimas. Net per vienerius metus trūkumas gali pavirsti į gabumą, jei tik tikslingai to sieksime. O jei taip tęsim dešimt metų, išvysim išskirtinai puikų rezultatą.” Sh.Suzuki.

Apie Shinichi Suzuki (1898–1998)

Sh.Suzuki tėvas Masaaki turėjo smuikų fabriką. Smuikų fabrikas Japonijoje, toli nuo smuiko kilimo šalies ir populiarumo vietos, buvo gan neįprastas reiškinys. Masaaki Suzuki vadovavosi nepopuliariu XX a. pramonei etikos kodeksu. Jis buvo įsitikinęs, kad produkto prekyba turi remtis paties produkto teigiamybėmis ir reikalingumu, o ne kažkokiais manipuliatyviais prekybos modeliais. M.Suzuki jautė atsakomybę už visus, kurie pas jį dirbo. Masaaki mokė savo sūnų nebūti savanaudžiu, būti dosniu ir dėkoti Dievui už jam suteiktas dovanas.

Smuiku griežti Shinichi pradėjo tik būdamas septyniolikos. Vėliau jis iškeliavo į Europą ir ilgesniam laikui apsistojo Vokietijoje. Vokietijoje Suzuki mokėsi pas profesorių Karlą Klingerį. Taip pat didelę įtaką jam padarė draugystė su Albertu Einšteinu ir muzikiniai vakarai jo namuose. Čia susirinkę įvairių mokslo šakų žmonės kartu muzikuodavo, kalbėdavosi. Sh.Suzuki teigė, kad jo muzikuojantys draugai, kurių tarpe buvo ir Einšteinas, tiesiog savo buvimu įrodė, kaip muzika gali formuoti žmogaus charakterį.

Grįžęs į Japoniją Suzuki 1945 metais pradėjo Talentų lavinimo judėjimą Matsumoto muzikos mokykloje. Vėliau šis metodas paplito JAV ir Europoje.

Scinichi Suzuki pastebėjo, kad vaikai išmoksta gimtąją kalbą su tam tikromis vietinėmis intonacijomis, tam tikru dialektu ir visuomet ją išmoksta tobulai. Jis išskyrė šiuos pagrindinius gimtosios kalbos mokymosi principus:

• Mokydami mažą vaiką kalbėti, tėvai nepavargsta kartoti tą patį žodį vėl ir vėl. Žodis “mama” kartojamas tūkstančius kartų.
• Savo gimtąją kalbą vaikas girdi nuo pirmųjų savo gyvenimo akimirkų ir girdi ją nuolat.
• Vaikas yra nuolat giriamas už pastangas kalbėti, jo pirmieji ištarti žodžiai visuomet lydimi tėvų susižavėjimo ir džiaugsmo. Kiekvienas, kas užeina į namus, gauna progą išgirsti vaiko pirmuosius žodžius ir po kiekvieno tokio “pasirodymo” vaikas pagiriamas.
• Vaikas pradeda kalbėti ne sakiniais, o atskirais žodžiais. Kiekvienas žodis yra įtraukiamas į asmeninį žodyną ir šis žodynas kaupiamas visa gyvenimą.
• Išmokus pirmąjį žodį, antrasis išmokstamas žymiai greičiau ir lengviau.

Išskyręs šiuos pagrindinius gimtosios kalbos mokymosi principus, dr. Sh.Suzuki pradėjo juos taikyti, mokydamas vaikus groti smuiku, vėliau šis metodas buvo pritaikytas mokant groti ir kitais muzikos instrumentais.

Pagrindiniai Suzuki metodo mokymo principai:

• Nuolatinis kartojimas. Vaikui išmokus muzikinį kūrinį, jis įtraukiamas į jo repertuarą ir nuolat kartojamas, tobulinant atlikimo techniką.
• Mokymo programa sudaryta žingsnis po žingsnio principu: nuo paprasto prie sudėtingesnio, nuo žinomo prie nežinomo. Vienas įgūdis gimdo kitą įgūdį. Tokiu principu mokydamasis vaikas kaupia teigiamą patirtį, jo pasitikėjimas savimi auga, o kartu auga ir noras mokytis.
• Muzikinė aplinka. To, ko nėra vaiką supančioje aplinkoje, neįmanoma išmokti. Tik tinkama aplinka kuria žmoguje išskirtinius gabumus. Kaip viena iš aplinkos kūrimo priemonių yra paruošti muzikos įrašai klausymui namuose.
• Palaikanti emocinė aplinka. Vaikas nuolat giriamas už parodytas pastangas, jei jam kažkas nepavyksta, šalia esantis suaugęs žmogus (tėvai, mokytojas) nuolat pasiruošęs jam padėti.
• Vaikui išmokus groti net paprasčiausią pjesę, jį turi išgirsti visa šeima, vėliau, jo atlikimo gebėjimams augant, pasirodymams sudaromos ir kitos galimybės.
• Pamokos trumpos. Pamokoje – tik viena idėja. Tokiose pamokose vaikas nepavargsta, jis jaučiasi gebantis išmokti iškeltą užduotį.
• Visiems vaikams – viena programa. Šis modelis naudojamas visose disciplinose, kurias mokosi vaikai, tai jiems natūralu.
• Kiekvienas mokosi savu tempu. Mokinys varžosi tik pats su savimi. Visi yra skatinami padėti vieni kitiems ir džiaugtis vieni kitų sėkme.
• Natų skaitymas. Vaikas pradedamas mokyti skaityti natas tik tuomet, kai jis yra tam pasirengęs: moka groti paprastus muzikinius kūrinėlius taisyklinga grojimo poza. Juk mes nepradedame mokyti vaiko skaityti, kol jis dar nemoka kalbėti.
• Mama (tėtis) – namų mokytojas. Tėvai aktyviai dalyvauja mokymo procese, kurdami muzikinę aplinką, organizuodami namų grojimo užsiėmimus, motyvuodami, padėdami mokytis.

Svarbiausias Suzuki metodo siekis – laimingas vaikas, nuolatinis ieškojimas, kas vaikui geriausia.

“Ir mokytojas, ir tėvai turi priimti vaiką tokį, koks jis yra ir toliau tęsti tai, ką pradėjo”,- Sh.Suzuki.